Ortoepinės rumunų kalbos normos - kas tai?
Žodis "ortopeja" graikų kilmės irbūtent šaknų kalba jis išverstas kaip "teisingas kalbėjimas". Pagal "tinkamą kalbėjimą" reiškia normatyvinį visų kalbos garsų ir teisingai įterptų akcentų išraišką.
Literatūrinė rusų kalba ir literatūrinė kalba
Yra toks dalykas - šiuolaikinė literatūraRusų (kitaip - SL.). Tai didžiulis žodžių ir priimtinų formų kompleksas, kuris yra norma. SLRY turi būti naudojamas radijuje, televizoriuje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, jis oficialiose situacijose ir viešosiose vietose bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Tačiau, be literatūros kalbos, yra ir literatūrinė kalba, ty įstatymų ir taisyklių rinkinys, atitinkantis tam tikrų garsų ar žodžių išraiškos normą. Orfepinės rusų kalbos normos yra šie įstatymai. Jie naudojami tame pačiame laikmenoje.
Mes ne kalbame taip, kaip mes rašome
Principas, kuriuo rusaiortografija - nepakeičiama morfemos forma žodžio formavime. Tai yra, kaip šaknis ar priesaga buvo nuspręsta vieną kartą užrašyti, taigi jie naudos jį visais žodžiais su šia morfemą (kiekviena taisyklė turi savo išimtis, todėl yra tokių reiškinių, kaip pakitimų patys žodžiai). Vis dėlto akivaizdu, kad ne visada galime vienodai ištarti morfemus, net jei mes taip rašome. Mūsų kalba bando kažkaip palengvinti savo pareigas, šiek tiek keisti garsus, sutrumpinti kelią nuo vienos garsos formavimo vietos į kitą, ir todėl žodžiai šiek tiek neteikti, kaip parašyta. Pasirodo, kad ortoepinės rusų kalbos normos yra įstatymai, pagal kuriuos būtina ištarti teisingai iškreipti žodžius. Šias taisykles sudaro lingvistai, remdamiesi Rusijos centrinių sričių, ty Maskvos ir Sankt Peterburgo, ištarimu.
Pagrindinės ortopedijos normos rusų kalbos
A) Icahnas yra vienas iš įstatymų, pagal kuriuos žodžiai pasikeičia, kai išreikšti. Ikahnas yra transformacija e į ir nepastebimoje padėtyje.
B) Sustojimas yra transformacija ir į s nepastebimoje padėtyje.
B) Akane yra transformacija o į a nepastebimoje padėtyje.
D) "Stun" - tai garsinio garso tarimo pokytis atitinkamoje kurčiojoje poroje tam tikrose pozicijose, pavyzdžiui, kitoje kurčioje.
D), išreikšdamas - tai pokytis yra Thud į atitinkamą porą kvietimų į tam tikrą padėtį tarimas - prieš sonorant (visada skambėjimo), ne iš žodžių pradžioje arba prieš balsis.
Tai tik pagrindiniai ir svarbiausi įstatymai. Be to, vis dar yra normalus kiekvienos raidės išraiškos, teisingų stresų žodžiais ir pan.
Tarimo normų pokyčiai
Žinoma, ortoepinės šiuolaikinės normosRusų kalba gali skirtis nuo XIV a. Normų, t. Y. XIV a.: Tada jų kasdieniniame gyvenime rusiškas žmogus turėjo visiškai kitokią kalbų rinkinį ir kitą žodyną. Skirtingai nuo SLRY, literatūrinė kalba priklauso arba gali būti ne visi. Įvairiuose Rusijos regionuose žodžių garsai iškraipomi įvairiais būdais: pavyzdžiui, Vologdos apskrityje paplitęs apskritimas, tai yra pasikeitimas a apie o nepastebimoje padėtyje, o pietuose - raidė g išreikštas Ukrainos būdu - su minkštinimu.
Kitų šalių kalbos taip pat turi savo įstatymusiškraipymai žodžių, kaip ir ortoepinės rusų kalbos normų. Kai kurie iš jų netgi įtakojo rašybą. Pavyzdžiui, baltarusių kalba dažniausiai vartojamas fonetinis rašymo principas, tai yra žodinio formavimo atveju, jei morfemos pradinė išvaizda pasikeičia, jei pasikeis tarimas. Ir turkų, suomių ir kai kurių kitų - toks reiškinys kaip sinharmonizmas ar kitaip - balsių harmonija yra bendra. Faktas yra tas, kad dėl gramatikos kalbos ypatybių, jo žodžiai gali būti labai ilgi, o kalba paprasčiausiai negali ištarti tiek daug skirtingų balsių ir pasisakymų. Todėl yra sinharmonizmas - vienos perkusijos balsių asimiliacija.
Laikui bėgant, ortoepinės rusų kalbos normoskeičiasi. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, su akcentais, tai vyksta gana greitai. Tačiau vis dėlto sugebėjimas apginti šiuolaikinę lietuvių literatūrinę kalbą reikalingas protingam žmogui.
